Įprastos darbo dienos pokyčiai
Lebenshilfe projekto apraše pateikti pritaikymai, apimantys daugiau nei patekimą į pastatą. Reguliuojamo aukščio stalas susijęs su pačia darbo vieta, o prieinama darbo laiko žymėjimo sistema — su kasdiene darbuotojų naudojama procedūra. Lanksčios valandos keičia darbo organizavimą. Tame pačiame apraše minimi įtraukties seminarai ir reguliarūs susitikimai bei pokalbiai. Šios priemonės pristatytos kaip parama kolegoms su fizine, intelekto ar sensorine negalia. Aprašymas pateikia apdovanojimu pripažintas priemones, o ne kiekvienos darbo vietos ar užduoties techninį auditą. [2]
Kitas apdovanojimas fiksuoja įdarbinimą
Aukštutinės Austrijos žemė taip pat įtraukė IKEA Linz Haid tarp savo 2025 m. įtraukties premijos gavėjų: bendro darbo kategorijoje skirta sidabro vieta. Aprašyme minimas lankstus darbo laikas, prieinama infrastruktūra, mokymai ir devyni darbo santykiai su žmonėmis su negalia. Taip greta nacionalinio apdovanojimo darbo aplinkos priemonių aprašymo pateiktas konkretus nurodytas įdarbinimo skaičius. Žemės puslapyje nėra išsamaus šių sutarčių, valandų ar trukmės išskaidymo. Todėl jo negalima paversti teiginiu apie visus bet kurios IKEA įtraukties veiklos dalyvius. [3]
Bendrovės požiūris ir komisijos sprendimas
Projekto apraše IKEA Linz Haid atstovė Marlene Foller darbą lygiomis sąlygomis apibūdino kaip būdą stiprinti ir socialinius, ir profesinius įgūdžius. Tai bendrovės savo požiūrio paaiškinimas. Organizatorių teigimu, nacionalinį apdovanojimą skyrė specialistų komisija, o jis paskelbtas ceremonijoje Vienos Aula der Wissenschaften. IKEA laimėjo kategorijos apdovanojimą; atskira 10 000 eurų finansavimo premija atiteko asociacijai Right Now. Šių dviejų įvertinimų nereikėtų painioti. [2][1]
Savęs atstovavimas prideda platesnį reikalavimą
Ceremonijoje Lebenshilfe viceprezidentė ir savęs atstovė Hanna Kamrat pasveikino įtraukties pavyzdžius ir kartu ragino kurti politines sąlygas, kurios dalyvavimą paverstų kasdienybe. Ji taip pat nepritarė mažinimams, atstumiantiems žmones su negalia. Jos pasisakymas įmonės pavyzdį įtraukia į platesnę užimtumo diskusiją: galima dokumentuoti sėkmingą vietinį pritaikymą, tačiau paramos prieinamumas vis tiek priklauso nuo platesnių struktūrų. Linz Haid atvejis pateikia konkrečių priemonių darbdaviams apsvarstyti, bet neįrodo, kad tokios pačios darbo galimybės jau egzistuoja visose parduotuvėse ar visiems kandidatams. [1]