Pirmiausia vertinamos socialinės aplinkybės
Ministerija aprašo seką, kurioje socialinis vertinimas vyksta prieš medicininį. Socialiniai darbuotojai nagrinėja žmogaus aplinkybes ir poreikius namuose bei socialinėje aplinkoje; vėliau medicinos vertintojas įvertina sveikatą ir jos funkcinį poveikį. Gautas vertinimas naudojamas socialinėms paslaugoms, su negalia susijusioms piniginėms išmokoms ir socialinei ekonomikai. Reforma siekia mažinti nenuoseklius vertinimus ir koordinuoti anksčiau atskirai vykusius procesus. Ji keičia poreikių nustatymą, tačiau konkrečiai išmokai ar paslaugai toliau taikomi atskiri reikalavimai. [1][2]
Ką prašoma paaiškinti pareiškėjų
Ministerijos praktinėse gairėse nurodyta, kad dėl integruoto vertinimo kreipiamasi į darbo ir socialinių reikalų įstaigą pagal pareiškėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Įtrauktas savęs vertinimo klausimynas, skirtas į procesą įnešti paties žmogaus savo padėties supratimą. Vertinimas atliekamas neatsižvelgiant į pajamas ar turtą. Gairės rekomenduoja vizitus namuose iš anksto suderinti su pareiškėjais. Šios detalės svarbios, nes kitaip vertinimas gali tapti vien medicininių diagnozių aprašymu, neturint pakankamai informacijos apie kasdienę veiklą, kliūtis ar faktiškai naudojamą paramą. [2]
Pirmuosius skaičius pateikė ministerija
2025 m. lapkričio 4 d. ministerija pranešė, kad per pirmuosius du mėnesius įstaigos išdavė 1 635 integruotus vertinimus ir atliko 6 800 vizitų namuose. Ji taip pat aptarė 547 paraiškas, gautas pirmąją rugsėjo savaitę. Šie skaičiai apibūdina administracijos ankstyvo diegimo ataskaitą, o ne nepriklausomą pareiškėjų patirties vertinimą. Darbo ministras Erik Tomáš teigė, kad reforma pasiekia tikslą veiksmingai dirbti piliečiams. Tačiau vertinimo išdavimas yra kitas žingsnis nei jame nustatytos paramos suteikimas. [3][1]
Vėlesnės gairės paaiškina procesą
Atnaujintuose ministerijos klausimuose ir atsakymuose fiksuojamas dar vienas pokytis nuo 2026 m. sausio 1 d.: klinikinio psichologo išvada nebėra privalomas paraiškos priedas. Gairės taip pat atskiria vertinimą nuo atskiros paraiškos finansinei paramai. Šis skirtumas ypač svarbus žmonėms, siekiantiems įmokų asmeninei pagalbai ar priežiūrai. Bendras vertinimas gali sumažinti pakartotinį poreikių nagrinėjimą, tačiau pareiškėjai vis dar susiduria su atskirais sprendimais ir paslaugų tvarka. Konkretus reformos indėlis — bendras vertinimo kelias; jis savaime negarantuoja kiekvienos žmogui rekomenduotos paslaugos. [2]