Žmonių su negalia organizacijos prie sprendimų stalo

Deklaracija įtraukia atstovaujančias organizacijas į vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinių veiksmų kūrimą, įgyvendinimą bei stebėseną. Ji ragina užtikrinti veiksmingą dalyvavimą, saugią aplinką pilietinei visuomenei ir didesnius šių organizacijų išteklius bei partnerystes. Baigiamajame susitikimo pareiškime IDA prezidentas Nawaf Kabbara pabrėžė žmonių su negalia organizacijų dalyvavimo ten, kur priimami finansavimo sprendimai, svarbą. Kalbama apie įtaką prioritetams ir ištekliams, o ne tik tarptautinio renginio lankymą. [2][1]

Penkiolika procentų programų, o ne biudžeto kvota

2025 m. gruodžiu datuota techninė pastaba paaiškina tikslo reikšmę. Ji skaičiuoja programas, naudodama tarptautinėse pagalbos ataskaitose taikomą veiklos sąvoką; ji nereikalauja negaliai skirti 15 procentų išlaidų. Tikslas vertinamas iš šalies gavėjos perspektyvos, kartu skaičiuojant visus donorus, o ne nustatant atskirą slenkstį kiekvieno donoro portfeliui. Programos gali būti įtrauktos, kai negalios įtrauktis yra reikšmingas arba pagrindinis tikslas. Šie skirtumai svarbūs lyginant viešą įsipareigojimą su vėliau pateikiamais skaičiais. [3]

Pažadas platesnis už skaitinį tikslą

Deklaracija taip pat prašo ją palaikančių šalių siekti įtraukties ir prieinamumo visose savo tarptautinio vystymosi programose. Techninė pastaba šį platesnį siekį nagrinėja atskirai ir nurodo, kad deklaracijoje nėra specialaus jo stebėsenos mechanizmo. Humanitarinė įtrauktis aptariama atskiruose įsipareigojimuose; 15 procentų skaičiavimas neapima humanitarinių veiksmų. Taigi deklaracija sujungia skirtingas pareigas ir tolesnių veiksmų formas. Visas su negalia susijusias programas ar humanitarinę veiklą laikant tarpusavyje pakeičiamomis būtų neaišku, ko susitarimas iš tikrųjų prašo rėmėjų. [2][3]

Įsipareigojimo stebėjimas nacionaliniuose sprendimuose

Techninė pastaba fiksuoja, kad 2025 m. rugsėjį pradėjo veikti bendras pagalbos centras, sujungiantis GIZ, UNICEF ir JT Pasaulinio negalios fondo kompetenciją, o IDA vadovauja atstovaujančių organizacijų įtraukimui ir gebėjimų stiprinimui. Jo tikslas — remti įgyvendinimą ir nacionalinius gebėjimus. Deklaracija atskirai skatina geresnius negalios įtraukties duomenis ir ataskaitas. Tai priemonės tikslui siekti, o ne įrodymas, kad jis jau pasiektas. Savęs atstovams praktinis išbandymas yra tai, ar dalyvavimas tęsiasi, kai tarp susitikimų programos pasirenkamos, vertinamos ir peržiūrimos. [3][2]