Ką organizacijos nagrinėjo
Ataskaitoje daugiausia dėmesio skirta bendrojo ugdymo mokykloms ir klasėms, neanalizuojant atskiros neproporcingai didelio romų vaikų skaičiaus specialiajame ugdyme problemos. Autoriai peržiūrėjo teisės aktus, teismų sprendimus ir oficialius švietimo duomenis. Jie aprašė patalpų trūkumą ir mokymą dviem pamainomis segreguotose įstaigose bei nevienodus ugdymosi rezultatus. Šios išvados buvo organizacijų įvertinimas, grindžiamas nagrinėtais duomenimis. Skirtumas svarbus: mokyklos pastato pagerinimas ar vietų skaičiaus didinimas savaime neįrodo, kad vaikai mokosi kartu lygiomis sąlygomis. [1]
Teisinis spaudimas, paskatinęs reformas
2023 m. balandžio 19 d. Europos Komisija nusprendė perduoti Slovakiją ES Teisingumo Teismui dėl neveiksmingo mokyklų segregacijos sprendimo. Pažeidimo procedūra pradėta 2015 m. Tai buvo sprendimas pradėti teismo procesą, o ne teismo nuosprendis. Atskiroje nacionalinėje teisių organizacijos Poradňa inicijuotoje byloje Prešovo apygardos teismas 2024 m. balandžio 22 d. paliko galioti sprendimą dėl Malý Slivník romų vaikų, lankančių mokyklą Terňa gyvenvietėje. Byloje nagrinėti diskriminaciniai mokyklų aptarnavimo teritorijų sprendimai ir segregacijos prevencijos trūkumai. [3][4]
Nurodymui reikia įgyvendinimo kelio
Terňa byloje atsakingos institucijos įpareigotos parengti taisomųjų veiksmų planą per šešis mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo ir įgyvendinti jį per dvejus metus nuo įsiteisėjimo. Plane turėjo būti nagrinėjamas mokyklų pajėgumas, mokinių etninė ir socialinė sudėtis, numatytos veiksmingos priemonės bei prevencija. Tokios detalės susieja sprendimą dėl lygybės su praktiniu ugdymo organizavimu. Sprendimas nustato pareigas, bet neįrodo, kad desegregacija vėliau užbaigta. Čia nagrinėti dokumentai nepatvirtina, ar tų terminų laikytasi. [4]
Bandomasis projektas ir masto klausimas
2024 m. spalio 23 d. švietimo ministerija paskelbė projektą „Galimybė visiems“, kuriam iš Europos lėšų skirta 6,9 mln. eurų; tuo metu dalyvavimą patvirtino 12 savivaldybių. Ministerija aprašė vietinių desegregacijos sprendimų išbandymą ir paramą mokyklų darbuotojams. Amnesty ir ERRC pripažino iniciatyvą, bet abejojo jos ribota aprėptimi ir perėjimu nuo bandymų prie ilgalaikių nacionalinių pokyčių. Jų 2025 m. vertinimas yra istorinis, o ne nauja 2026 m. patikra. Praktinė mintis lieka aiški: finansavimas ir nauji standartai turi būti susieti su įrodomais priėmimo, mokymo ir prieinamumo pokyčiais. [5][1]